Vilniuje „SKR Baltic“ valdo beveik 60.000 kv. m. ploto statinių kompleksą, Oslo gatvėje. Rinkos tyrimai parodė, kad vilniečiai susiduria su savo daiktų sandėliavimo iššūkiais. „SKR Baltic“ senuose pastatuose bus sukurtas tentais dengtų sandėlių ir jūrinių konteinerių sandėliavimo patalpų centras, kurį patogu pasiekti iš bet kurios sostinės vietos Savanorių ir Laisvės prospektais, Geležinio Vilko ir Oslo gatvėmis, bei pietiniu Vilniaus aplinkeliu.
Sprendimą kurti sandėliavimo centrą padiktavo ne Vilniaus miesto gyventojų ir verslo poreikiai, bet absurdiškos biurokratinės kliūtys ir valdininkų visiškas neveiksnumas.
Virš 10 metų „SKR Baltic“ šioje teritorijoje puoselėjo kur kas ambicingesnius verslo planus, planavo virš 240 mln. eurų investicijas, kurias įgyvendinus turėjo būtų sukurta šimtai naujų darbo vietų, sumokėta 94 mln. eurų mokesčių, o į Vilniaus infrastruktūrą turėjo būti investuoti 8,40 mln. eurų.
Sandėliavimo parko vieta yra dešiniajame Neries krante, šalia Lazdynų tilto, ši vieta turi unikalią neįgyvendintų statybos projektų istoriją. M. Drėmaitės ir R. Antanavičiūtės knygoje ,,Neįgyvendintas Vilnius“ detaliai aprašyta Gabrieliaus Lansbergio Žemkalnio 1941 – 1943 m. rengtame Vilniaus miesto bendrajame plane abiejose Neries upės pusėse, prie dabartinio Lazdynų tilto, suprojektuota darbininkų kolonija Miškiniai. Vien palei Vingio parką projektuoto kvartalo dalyje planuota pastatyti 18 daugiabučių ir 45 vienbučių-dvibučių, kuriuose planuota apgyvendinti 5 tūkst. žmonių, sekantis kvartalo plėtros etapas turėjo vykti priešingoje Neries upės pusėje buvusių Miškinių ir Šaltūnų kaimų teritorijoje. Šie planai nebuvo įgyvendinti, o sovietinės okupacijos metu abi Neries krantinės buvo užstatytos gamybiniais kompleksais: vienoje Neries upės pusėje pastatyta „Velgos“ gamykla ir Vilniaus šilumos tinklai, kitoje – Panerio gėlininkystės ūkio kompleksas. 2007 m. patvirtintame Vilniaus miesto bendrajame plane šioje zonoje faktiškai buvo sugrįžta prie ištakų, 1941-1943 m. planų, siekiant čia kurti gyvenamąją/ komercinę teritoriją. Šiuos planus buvusio Panerio gėlininkystės ūkio komplekso statinių teritorijoje siekė realizuoti „SKR Baltic“ valdanti 84 pastatus, kurių bendras plotas 60 000 kv. m. – „SKR Baltic“ siekė konversijos būdu kompleksą modernizuoti ir pakeisti pastatų paskirtį į gyvenamąją bei komercinę.
Net 3 metus užtruko detaliojo plano derinimo ir tvirtinimo procesas, tuomet dar 3 metų reikėjo statybos projektų suderinimui ir statybos leidimų išdavimui, tačiau realizuoti išduotų statybos leidimų „SKR Baltic“ nespėjo, nes staiga atsirado interesas „SKR Baltic“ priklausančiais pastatais užstatytą valstybinę žemę nesuprantamais būdais veltui grąžinti Miškinių rėžinio kaimo pretendentams. Siekiant padėti neteisėtiems pretendentų norams buvo pradėtos kurti įvairios dirbtinės biurokratinės kliūtys naudotis ne tik pastatais užstatyta valstybine žeme, bet net ir pačiais pastatais. Po 2021 m. Vilniaus miesto bendrojo plano patvirtinimo ir 2022 – 2024 m. priimtų Žemės įstatymo pakeitimų visos 2014 – 2020 metais sukurtos dirbtinės biurokratinės kliūtys įgyvendinti statytojo teises užstatytoje valstybinėje žemėje turėjo pasibaigti, tačiau tuomet buvo susidurta su visišku 18-osios Vyriausybės ir Vilniaus miesto savivaldybės neveikimu ir ignoravimu. Tuometinis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir jo komanda 2022 metais netgi viešai paminėjo tikrus ar tariamus planus buvusiais sovietų okupantų metodais nacionalizuoti „SKR Baltic“ priklausantį statinių kompleksą. Dėl tokių skandalingų planų „SKR Baltic“ raštu kreipėsi į Vyriausybės vadovę Ingridą Šimonytę, kuri nei paneigė, nei patvirtino tokių planų egzistavimą – todėl liko neaišku ar premjerė palaikė privačios nuosavybės atėmimą.
Dėl 240 mln. eurų investicijų į miestą 2024 metais „SKR Baltic“ ne kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės institucijas, tačiau nesulaukė absoliučiai jokios reakcijos. Statinių komplekso įvertinimas pajamų metodu patvirtino sandėliavimo patalpų poreikį ir pakankamą grąžą su minimaliomis investicijomis. Didelė dalis komplekso statinių yra pagalbinio ūkio paskirties sandėliai, kuriuos dengiant tentais, bei kuriant konteinerines sandėliavimo patalpas, nereikia atlikti statybos darbų, – atitinkamai nereikia užstatytos valstybinės žemės nuomininko teisių, kas tapo esmine kliūtimi atlikti numatytas 240 mln. eurų investicijas ir įgyvendinti modernų komplekso konversijos projektą. Tokiu būdu, net po 10 metų užtrukusių pastangų įgyvendinti konversiją pagal Vilniaus miesto bendrajame plane nustatytas teritorijos vystymo perspektyvas, priverstinai ,,gimė“ sprendimas 45 pastatuose, kurių bendras plotas virš 40 tūkstančių kv. m., sukurti ir verslui bei gyventojams pasiūlyti paslaugų/ daiktų sandėliavimo parką: tentais dengtus sandėlius ir konteinerines sandėliavimo patalpas. Sandėliavimo parkas jau kuriasi – šiuo metu išnuomota 1189 kv. m. konteinerinių sandėliavimo patalpų, netrukus konkurencingomis kainomis nuomai bus pasiūlyta 39.000 kv. m. drėgmės nepraleidžiančiais tentais dengtų sandėlių, kurių plotai nuo 300 iki 1049 kv. m., taip pat atsiras 6.538,40 kv. m. bendro ploto jūrinių konteinerių parkas, kuriame bus įrengtos nuo 5,9 iki 29,7 kv. m. ploto uždaros sandėliavimo patalpos. Ateityje įvertinus klientų poreikius planuojama pasiūlyti ir šildomas sandėliavimo patalpas.